Šylant orams ir artėjant vasaros sezonui vis dažniau pasvajojame apie atostogas ir poilsį. Tačiau dirbant nepilnu etatu dažnai gali kilti klausimų apie tai, ar darbo valandų skaičius lemia atostogų dienų skaičių ir ar kasmetinės atostogos yra skaičiuojamos bei kaupiamos kitaip. Kad neaiškumų būtų mažiau, dalinamės svarbiausia informacija apie kasmetines atostogas dirbant nepilnu etatu.
Kaip skaičiuojamos atostogų dienos?
Ne pilną darbo dieną dirbantys asmenys turi tokias pačias teises į kasmetines atostogas, kaip ir pilnu etatu dirbantys žmonės. Atostogų trukmė yra skaičiuojama pagal darbuotojo darbo stažą ir darbo dienų skaičių – įprastai dirbant 5 dienas per savaitę Lietuvoje kasmetinės atostogos sudaro 20 dienų, dirbant 6 dienas per savaitę – 24 dienas.
Dirbant nepilnu etatu, atostogos skaičiuojamos tokiu pačiu principu kaip dirbant visą darbo dieną, pavyzdžiui, dirbant 4 valandas per dieną, bet 5 dienas per savaitę, vis tiek turite teisę į 20 darbo dienų atostogų. Svarbu atsiminti, jog atostoginiai yra skaičiuojami pagal vidutinį darbo užmokestį, todėl dirbant ne pilnu etatu atostoginiai yra mažesni nei pilnu etatu dirbančio asmens.
Svarbu nepamiršti, jog pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 128 straipsnį, „už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus.“
Kaip veikia atostogų kaupimas?
Dirbant ne visą darbo dieną, atostogos vis tiek kaupiasi įprastai – jei darbo sutartis galioja visus metus, teisė į visas priklausančias atostogas yra tokia pati kaip ir pilnu etatu dirbančių darbuotojų.
Kada sumokami atostoginiai?
Pagal LR darbo kodekso 130 straipsnį, darbuotojams „atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią“, tačiau darbuotojui atskirai paprašius, atostoginiai gali būti „mokami įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka“.
Vis dėlto labai svarbu atminti, jog norint gauti atostoginius prieš atostogas, darbuotojas turi informuoti darbdavį apie būsimas atostogas taip, kad darbdavys spėtų paskaičiuoti atostoginius. Atostogos gali būti suteikiamos pagal atostogų grafiką arba darbuotojo prašymu, suderinus su darbdaviu.
Kada priklauso papildomos atostogų garantijos?
Darbo kodekse numatomos trys papildomų kasmetinių atostogų rūšys: ilgesnės trukmės, pailgintos ir papildomos atostogos. Nesvarbu, ar dirbate pilnu etatu ar ne, svarbu žinoti, kokiais atvejais yra taikomos papildomos atostogų garantijos.
Ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos taikomos darbuotojams iki 18 metų, neįgaliesiems bei asmenims, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų. Šių atostogų trukmė priklauso nuo darbo dienų skaičiaus – jei dirbama 5 dienas per savaitę, darbuotojui suteikiamos 25 atostogų dienos, jei dirbama 6 dienas – 30 atostogų dienų. Dirbant skirtingą darbo dienų skaičių per savaitę, darbuotojui suteikiamos 5 darbo savaičių trukmės atostogos.
Pailgintos atostogos skiriamos asmenims, kurių darbas reikalauja didelės nervinės, emocinės ar protinės įtampos arba siejasi su specifinėmis darbo sąlygomis, pvz.: socialiniams darbuotojams, mokytojams.
Papildomos atostogos suteikiamos asmenims, dirbantiems kenksmingomis sąlygomis, už ypatingą darbų pobūdį arba ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą pas tą patį darbdavį.
Svarbu žinoti, jog kiekvienas darbuotojas taip pat turi teisę į nemokamas atostogas – nors jų metu darbuotojui nėra mokama, grįžus iš atostogų darbuotojui yra užtikrinamos visos jo darbo sutartyje numatytos darbo sąlygos. Nemokamos atostogos turi būti tvirtinamos darbdavio ir trunka iki 10 darbo dienų.